Rusų tautinė mažuma
Straipsnis iš Lithuania Wiki.
Gyventojų tautinė sudėtis 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis (tūkst., proc.)
Lietuviai 2907,2 (83,5 proc.)
Lenkai 234,9 (6,7 proc.)
Rusai 219,7 (6,3 proc.)
Baltarusiai 42,8 (1,2 proc.)
Ukrainiečiai 22,4 (0,7 proc.)
Žydai 4,9 (0,1 proc.)
Vokiečiai 3,2 (0,09 proc.)
Totoriai 3,2 (0,09 proc.)
Latviai 2,9 (0,08 proc.)
Čigonai 2,5 (0,07 proc.)
Armenai 1,4 (0,04 proc.)
Kitų tautybių 6,1 (0,18 proc.)
Nenurodė - 32,9 (0,94 proc.)
Iš viso: 3700,8 tūkst. (100,0 proc)
Lietuvos moksleivių (lietuvių, lenkų, rusų) sveikatos ir gyvensenos palyginimas: HBSC 2006 m. tyrimo duomenys
Uždaviniai:
Įvertinti lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautybių sveikatos ir gyvensenos skirtumus. Nustatyti kokie veiksniai (demografiniai, socialiniai ar psichologiniai) įtakoja Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų sveikatos būklę, gyvenseną.
Metodika.
Tarptautinė moksleivių sveikatos ir gyvensenos apklausa (HBSC), koordinuojma PSO, atlikta 2006 m. kovo – gegužės mėn. Visos tyrimo procedūros ir priemonės buvo parengtos ir įgyvendintos vadovaujantis tarptautiniu tyrimo protokolu. Apklausoje dalyvavo 11, 13, 15 metų amžiaus mokiniai. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta atsitiktinės hierarchinės atrankos principu. Lietuvos savivaldybės buvo suskirstytos į 5 regionus: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Tyrime dalyvauti buvo atrinktos 24 savivaldybės. Antrame atrankos etape, kiekvienai savivaldybei, buvo nustatyta tiriamųjų kvota, proporcinga gyventojų skaičiui savivaldybės teritorijoje. Atrinkta 108 mokyklos (307 klasės), reprezentuojančios Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas pagal mokymui naudojamą kalbą bei vietovę.
Apklausai naudota anketa parengta vieningo klausimyno pagrindu. Ją sudaro 104 klausimai., suskirstyti į 3 grupes: pagrindinių, aktualių ir nacionalinių. Apklausa vyko klasėse. Užpildytos 5746 anketos, iš kurių tolimesnei analizei atrinktos 5632. Tai sudarė maždaug 95 proc. apklausai atrinktų mokinių.
Statistinė duomenų analizė
Statistinei duomenų analizei atlikti buvo naudojami SPSS 13.0 for Windows ir MLwiN 2.0 statistiniai paketai. Vienaveiksnė tautinių skirtumų analizė : 1. Analizuojamų požymių pasiskirstymai lietuvių, rusų ir lenkų tautybių mokinių grupėse nustatyti naudojant programinį paketą SPSS 13.0 for Windows. Hipotezei apie požymių pasiskirstymo sąsajas su mokinių tautybe taikytas chi kvadrato testas. 2. Kiekvienam sveikatos ir gyvensenos rodikliui apskaičiuotas galimybių santykis (OR) ir jo pasikliautinasis intervalas. Daugialygė tautinių skirtumų analizė: Taikant MLwiN statistinį paketą atlikta įvairių lygių požymių analizė atsižvelgiant į hierarchinę duomenų struktūrą. Vykdant analizę buvo taikomi 3 logistinės regresinės analizės modeliai: 1 modelis – mokinio tautybė; 2 modelis – mokykloje naudojama kalba; 3 modelis – abu kintamieji.
Rezultatai
Lietuviai moksliaeiviai(Kontrolinė grupė)
↓ Bandymas rūkyti (OR=0,357) ↓ Apgirtimo atvejai (OR=0,421) ↓ Suicidinė rizika (OR=0,407) ↑ Laimingumas (OR=1,905) ↑ Greito maisto produktai (OR=2,575) ↓ Bandymas rūkyti (OR=0,372) ↓ Apgirtimo atvejai (OR=0,413) ↓ Miego sutrikimai (OR=0,263)
Lenkai moksleiviai
↑ Apgirtimo atvejai (OR=1,711) ↑ Miego sutrik.(OR=1,680) ↓ Suicidinė rizika (OR=0,366) ↑ Laimingumas(OR=2,004) ↑ Greito maisto produktai (OR=3,987) ↑ Lytiniai santykiai (OR=3,323) ↓ Bandymas rūkyti (OR=0,357) ↑ Greito maisto produktai (OR=2,130) ↓ Bandymas rūkyti (OR=0,357)
Rusai moksleiviai
↑ Apgirtimo atvejai (OR=1,735)* ↑ Suicidinė rizika (OR=2,237) ↑ Dažnas vaisių vart. (OR=1,825) ↓ Bulvių traškučių vart. (OR=0,563) ↑ Dažnas vaisių vartojimas (OR=2,079) ↓ Bandymas rūkyti (OR=0,357) ↑ Dažnas vaisių vart. (OR=2,740) ↑ Saldainių vart. (OR=1,747) ↓ Bandymas rūkyti (OR=0,357) ↓ Miego sutrikimai (OR=0,544) ↓ Lytiniai santykiai (OR=0,294)
- - OR>1 parodo teigiamų veiksnių galimybių santykį; OR<1 – neigiamų veiksnių galimybių santykis
Išvados:
- Lietuvos mokyklose besimokantys rusų ir lenkų tautybių paaugliai elgiasi ir jaučiasi panašiai, kaip ir lietuvių tautybės paaugliai, o nustatyti gyvensenos ir sveikatos rodiklių (bandymo rūkyti, svaigintis alkoholiu, vertinti savo sveikatą ir laimingumą ir kt.) tautiniai skirtumai nėra tokie dideli, kaip skirtumai tarp Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos mokyklų mokinių
- Lietuvių, rusų ir lenkų mokyklų mokinių gyvensenos ir sveikatos skirtumus sąlygoja ne tik mokinių tautybės, bet ir šių mokyklų psichosocialinės aplinkos skirtumai. Šis dėsningumas ypač ryškus bandymui rūkyti, svaigintis alkoholiu, ankstyviems lytiniams santykiams, polinkiui į savižudybę.
- Lenkų ir rusų mokyklose kitataučiai mokiniai pasižymi dažniau pozityvia nei negatyvia gyvensena ir sveikata, o lietuvių mokyklose, priešingai, kitataučiai mokiniai dažniau pasižymi negatyvia nei pozityvia gyvensena ir sveikata.
HBSC tyrimą vykdo Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, tel. 37-302969
Lietuvos suaugusių žmonių (lietuvių, lenkų, rusų)sveikatos ir gyvensenos tyrimas: FinBalt Rezultatai
Metodika
Tyrimo kontingentą sudarė trys tūkstančiai 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų tirtų 1994, 1996, 1998, 2000, 2002, 2204,2006 metais. Imtys sudarytos atsitiktinės atrankos būdu iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Respondentams balandžio mėnesį paštu buvo siunčiamas klausimynas ir prašoma atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių buvo negauta atsakymo, gegužės mėnesį buvo siunčiamas antras laiškas su anketa.
Atsako dažnis svyravo nuo 74,4 proc. (2000 m.) iki 59,2 proc. (2006 m.). Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, tautinę struktūrą, miesto ir kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos. Vadovaujanti Suomijos visuomenės sveikatos instituto patirtimi buvo sukurtas klausimynas, kurį sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę ir sveikatos priežiūrą, rūkymą, mitybą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, eismo saugumą, patarimus keisti nesveikus gyvensenos įpročius [6].
Pagrindiniai rezultatai ir išvados
1.Vertinant subjektyvią sveikatą, didelių skirtumų tarp įvairių tautybių Lietuvos gyventojų nenustatyta. Moterys blogiau vertino savo sveikatą nei vyrai. Gerai ir gana gerai vertinusių savo sveikatą dalis buvo mažiausia tarp lenkų moterų. Dažniausiai gyventojų nurodyta liga buvo arterinė hipertenzija, kuri labiausiai buvo paplitusi tarp lenkų tautybės moterų. Didelė gyventojų, ypač moterų, dalis skundėsi galvos skausmais. Šį nusiskundimą nurodė net 63 proc. lenkų tautybės moterų. Gyvenimo kokybę geriausiai vertino lenkų ir rusų tautybių moterys, blogiausiai – rusų vyrai.
2.Profilaktinių patikrų dažnis tarp įvairių tautybių gyventojų buvo panašus. Dauguma žmonių nurodė, kad jiems per praėjusius metus buvo pamatuotas arterinis kraujospūdis. Apie 40 proc. moterų buvo imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio dėl vėžio, penktadaliui moterų, dažniau rusėms ir lenkėms, atlikta mamografija. Profilaktiškai pasitikrinti dantis į odontologą kreipėsi nedidelė gyventojų dalis, lenkų ir rusų tautybių moterys rečiau nei lietuvės. 3.Daugumos Lietuvos žmonių gyvensena nėra sveika. Beveik pusė visų tautybių vyrų rūkė. Rūkančių moterų daugiausiai buvo tarp rusų tautybės gyventojų (18 proc.). Bet kokius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę dažniau vartojo lenkų (54 proc.) ir rusų (43 proc.) vyrai nei lietuviai (37 proc.). Įvairių tautybių moterų alkoholio vartojimo įpročiai buvo panašūs.
4.Didelės dalies gyventojų mitybos įpročiai buvo nesveiki. Mažiau nei penktadalis žmonių kasdien vartojo šviežias daržoves, rusų vyrai dažniau nei lietuviai ar lenkai. Kasdien valgančių mėsą dalis buvo mažiausia tarp rusų vyrų, didžiausia – tarp lenkų vyrų ir moterų. Rusų vyrai ir moterys rečiausiai atsakė, kad geria riebų pieną. Rečiausiai mankštinosi laisvalaikio metu rusų tautybės moterys. Nutukimo paplitimas tarp įvairių gyventojų buvo panašus (13 proc. tarp vyrų ir 18 proc. tarp moterų).
